Paslaugos
Kviečiame Telšių r. PSPC pacientus, patenkančius į finansuojamų asmenų grupę, nemokamai pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas. Tai leidžia anksti nustatyti įvairius pakitimus, diagnozuoti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti. Ankstyvose stadijose aptinkamos ligos yra lengviau pagydomos ir sukelia mažiau neigiamų padarinių.
Telšių r. PSPC koordinatorius telefonu 865605674 suteiks visą informaciją apie vykdomas prevencines programas ir padės užsiregistruoti reikiamiems tyrimams.
| Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa |
|
Kam skiriama: Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). |
| Kodėl vykdoma ši programa? Patikros metu nemokamai atliekamas PAP testas, t. y. moteriai paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Tai nesudėtinga, neskausminga procedūra. Sterilia medine mentele ar švelnia šluotele lengvai brūkštelėjus per kaklelio paviršių paimama tiriamoji medžiaga ir užtepama ant stikliuko – taip gaunamas gimdos kaklelio tepinėlis. Tepinėlis vėliau bus ištirtas mikroskopu. Tolimesni veiksmai priklausys nuo tyrimo rezultatų. Apie tai Jums bus pranešta.
Tepinėlio paėmimo ir ištyrimo tikslas – nustatyti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Patikros reikalingos ir atliekamos tam, kad kuo mažiau moterų susirgtų gimdos kaklelio vėžiu. Kuo daugiau moterų dalyvaus patikroje, tuo greičiau bus pasiektas šis tikslas.
Tokių patikrų nauda didžiulė. Šalyse, kur jos atliekamos, pvz., Suomijoje, Kanadoje, gimdos kaklelio vėžiu sergama itin retai. Mūsų šalyje šia liga kasmet suserga apie 500 moterų.
Iškilus kokių nors neaiškumų, susijusių su tepinėlio paėmimu, ar kitokių klausimų, Jūs galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju (bendrosios praktikos gydytoju) ar akušeriu-ginekologu.
P. S. Tepinėlis imamas ne menstruacijų metu, tinkamiausias laikas yra 10–20 menstruacinio ciklo dieną. Vieną parą prieš tyrimą Jūs neturėtumėte naudoti tamponų, intravagininių preparatų, vengti lytinių santykių, neplauti makšties. Pakartotini tepinėliai imami medikui nurodžius pagal rastus epitelio ląstelių pažeidimus.
|
| Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa |
| Kam skiriama:Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. |
| Kodėl vykdoma ši programa? Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 2000 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai (Lietuvoje apie 50 proc. atvejų) aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį, todėl periodiškai turėtų tikrintis 50‒69 metų (imtinai) vyrai ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šiuo vėžiu. Programos metu nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje nustatymo tyrimas, pagal kurį galima įtarti ankstyvosios stadijos prostatos vėžį. Prireikus pacientą konsultuoja urologas ir (ar) atliekama priešinės liaukos biopsija, gali būti paskirtas reikiamas gydymas. Jei kiltų neaiškumų dėl dalyvavimo programoje, galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. |
| ATMINTINĖ kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui |
| Storosios žarnos vėžio prevencinė programa |
| Kam skiriama: Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. |
|
Kodėl vykdoma ši programa? Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas Iv stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Todėl kas 2 metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų. Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsijos medžiaga. Nustatytas slaptas kraujavimas leidžia iš anksto nuspėti storosios žarnos vėžį. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Patikros metu nemokamai atliekamas slapto kraujavimo nustatymo testas, prireikus pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją ir, jei reikia, paimti biopsijos medžiagą, o esant reikalui – gali būti paskirtas reikiamas gydymas. Jei kiltų neaiškumų dėl dalyvavimo patikroje, Jūs galite pasitarti su šeimos gydytoju. |
|
ATMINTINĖ kaip pasiruošti slapto kraujavimo testui ir jo surinkimas |
| Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Pakeitimai nuo 2023-05-01 |
| Kam skiriama: Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai) pagal nustatytą mažą, vidutinę, didelę ar labai didelę riziką pacientai bus kviečiami kas 4, 2 ar 1 metai. |
|
Kodėl vykdoma ši programa? Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), tolydžio plintančiu rūkymu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, siekiant užkirsti kelią šių ligų plitimui. Patikros metu nustatomi rizikos veiksniai ir skiriamas reikiamas gydymas. Primename, kad širdies ir kraujagyslių ligų patikra visiškai apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, pacientui primokėti nereikia. Kilus neaiškumų dėl dalyvavimo patikroje, Jūs galite pasikonsultuoti su šeimos (bendrosios praktikos) gydytoju. Su tvarkos aprašu galite susipažinti čia |
| Krūties vėžio prevencinė programa |
| Kam skiriama: Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. |
|
Kodėl vykdoma ši programa? Krūties vėžys Lietuvoje – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet ja suserga apie 1200 moterų. 90% krūties vėžio atvejų gali būti išgydyti, jei liga nustatoma laiku. Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas, t. y. mamogramos. Mamografinio tyrimo tikslas – nustatyti, ar yra pakitimų krūtyje. Tolesni veiksmai priklausys nuo mamogramos vertinimo rezultatų. Patikros atliekamos, kad kuo anksčiau būtų nustatytas krūties vėžys arba ikivėžiniai krūties pakitimai. Iškilus kokių nors neaiškumų dėl dalyvavimo patikroje, Jūs galite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. |